Monday, February 8, 2010

siaxleebi artisterimis agmosavlur sichreleshi

 siaxleebi “artisteriumis” aRmosavlur siWreleSi
 Aartisteriumi2-- amierkavkasiis masStabiT xelovnebis yvelaze didi saerTaSoriso gamofena_ sul axlaxans momxdari ambavia.
  seqtember-oqtombris karg amindebTan erTad, Tbilisis kulturuli cxovreba sakmaod boboqari gamodga. Tumca, ivenTebis Semdeg Sekrebebze xSirad ismoda wuwuni “yvelafris naxvis ver moswrebis gamo”.
   cnobili WeSmaritebaa, rom Tbilisi patara qalaqia. Aaq erTnairi warmatebiT vrceldeba qalaquri Worebic da kulturis aqciebis Sesaxeb informaciac. Tavisuflad SeiZleba, erTidaigive ambavi samxatvro akademiis studentidanac moismino da Cacucquli “kai biWisganac” (sxvadasxva interpretaciiT rasakvirvelia). Sedarebebi gvRupavs, magram faqtia, rom romelime niu-iorkelma axalgazrdam dawvrilebiT SeiZleba icodes yvelaferi Ria cis qveS gasamarTi farTebis Sesaxeb, magram warmodgena ar qondes ra xdeba leo kastelis galereaSi.
   sainteresoa, ilia zdaneviCis “vsioCestvos” idea xom ar gasdevda laitmotivad ( mis SesaniSnavad organizebul gamofenasTan erTad) Tbilisis am dReebis kulturul cxovrebas?
   Yyvelafris moswreba da naxva kargia, magram umjobesia Tu Cveni dedaqalaqi ufro Tanamimdevruli iqneba globalur movlenebTan dakavSirebiT, Torem ubralo “Tavkombalobidan” megapolisobamde  jer kidev didi gzaa gasavleli.
    xsenebuli movlenebidan erT-erTma yvelaze masStaburma, “artisteriumma” sakmarisi mravalferovnebiTa da cota isterikiTac miiqcia Cveni yuradReba. marTlac, STambeWdavi iyo msoflios 23 qveynidan mowveuli artistebis simravle. Mmagram, organizatorebis mier daanonsebuli informacia, gamofenaze Tanamedrove xelovnebis yvela mimarTulebis warmodgenis Sesaxeb, cota gadaWarbebuli iyo. 
   wlevndeli “artisteriumze” ZiriTadad warmodgenili iyo konceptualuri xelovneba. Mmagram, Tanamedrove art-scenebze dRes cota gansxvavebuli mdgomareobaa. kerZod, konceptualizmis, arte poveras, fluqsusis 60-ian wlebSi Camoyalibebuli ideologia interpretaciis safuZvelia iseTi axali mimdinareobebisTvis, rogoricaa: niu media arti, radio-arti, interaqtiuli xelovneba.
   erTi SexedviTac naTelia, rom Tanamedrove arti teqnologiebze akeTebs aqcents da axla maTi saSualebiT cdilobs xelovnebis ZiriTadi principebis cxovrebaSi gatarebas.
   A”artisteriumze” am mimarTulebiT saintereso unda yofiliyo “niu art galerea/kafeSi” mowyobili gamofena, romelic warmoadgina “media art fermam”. MTumca, ramdenadac novaciis Semcveli am jgufis saxelwodeba, imdenad tradiciuli iyo maTi Semoqmedeba: ZiriTadad fotografia da Zalze mokrZalebuli, samganzomilebiani grafikuli gamosaxulebebi giorgi maxniaSvilis SesrulebiT.
   Uufro saintereso iyo warmoSobiT litveli, CexeTSi mcxovrebi ivaris gravelis “xulignuri” iniciativa niu media artis Temaze. Mmisi proeqti, “Cemi gazeTi”, warmoadgenda saxaliso artistul intervenvciebs cnobili adamianebis, policielebis, korporaciebis logoebis fotoebze.
   Mmagram, radio “mwvane talRis” egidiT ganxorcielebuli, artist mamuka jafariZis proeqti “radiohedi”, erTerTi yvelaze progresuli aqcia iyo artisteriumze. Aupriani iqneba Tu am proeqtze ufro vrclad vilaparakebT, vinaidan masSi gamokveTili iyo ramdenime iseTi tendencia, rac aSkarad aklda wlevandel saerTaSoriso gamofenas.
   “mwvane talRisa” da mamuka jafariZis TanamSromloba ukve Tveebs iTvlis. Aam xnis ganvmalobaSi safuZveli Caeyara iniciativas, romelic siaxlea qarTuli Tanamedrove xelovnebisaTvis. Aartistisa da radios kolaboraciis Sedegia pirveli qarTuli radio-art proeqti “cis fqvili”, romelic warmoadgenda wylis wisqvilebis xmebis Canawers da laiv-aqtis saxiT gadaicemoda 22 aprils evropis partnior radiosadgurebTan erTad. 
   berZeni filosofosis platonis mosazrebis Tanaxmad, nebismier obieqts gaaCnia sakuTari talRebi da rxevebi, romliTac is mudmivad arsebobs sivrceSi da sxva ganzomilebaSi.
     swored sagnebis es buneba gamoiyena motivad  mamuka jafariZem misi axali proeqtis, “radiohetis” gansaxorcieleblad. es ukanasknelic, “cis fqvilis” msgavsad, 








saerTaSoriso masStabiT dafiqsirda (Tbilisis “mwvane talRa”, romis radio “amisneti” da mdridis “valekasi”). “radiohedi" ori nawilisgan Sedgeboda: perfomansi da laiv-aqti. Pperfomansi warmodgenili iqna abanoTubanSi FM radio modulatorebis meSveobiT, romlebic gadascemdnen xmebs Tbilisis, romis da madridis sazogadoebrivi TavSeyris adgilebidan. perfomansSi monawileobas iRebda Sekrebili sazogadoebac. Mmsurvelebi atarebdnen uzarmazar, yviTel muyaos qudebs, sadac CamontaJebuli iyo sasmeni aparati.  samive qalaqis xma xan erTad ismineboda, xanac cal-calke SegeZloT Tavi warmogedginaT romisa an madridis quCebSi, oRond abanoTubnis fonze rasakvirvelia.
   Pperfomansis mimdinareobisas yviTeli qudebi xandaxan SeCerdebodnen an sxva mimarTulebiT iwyebdnen xetials. Ees imis niSani iyo, rom romeliRac maTgani “saund vakuumSi” aRmoCnda da gamwarebiT dauwyo Zebna dakargul talRebs. Eeh, SeCveulis gadaCveva rom gveZneleba, Torem, didi amerikeli kompozitori jon qeiji rom yofiliyo im dRes abanoTubnis aqciaze, darwmunebuli var gamudmebiT “siCumis talRaze” ijdeboda. simarTles getyviT, romi-madridi-Tbilisis kakafoniis Semdeg  Camovardnil siCumeSi marTlac SeiZleba raRac “gaigonos” gulisyurianma adamianma.
    interaqtiuli xelovneba vaxseneT da unda aRiniSnos, rom “radioheti” am TvalsazrisiTac saintereso iyo artisteriumze. Ainteraqtiuli arti efuZneba SemoqmedebiT procesSi damTvaliereblis monawileobis princips, sadac teqnologiebis gamoyenebiT, auditoriis moqmedeba mimarTulia xelovnebis erToblivi nimuSis Sesaqmnelad. Ees principi kargad exmianeba “axali xelovnebis mesiad” monaTluli gemneli mxatvris iozef boisis ideologias, romelic mTeli Tavisi cxovreba cdilobda “aRedgina dakarguli mTlianoba bunebisa da sulisa, kosmosisa da inteleqtisa”.
   abanoTubnis aqciaze saintereso iyo samxreTkoreeli artistis park biongis “CarTuloba”.  Mme piradad, arcerTi misi aqcia ar minaxavs, magram saerTo warmodgena mis Semoqmedebaze gamofenis katalogma Semiqmna. Bbiongi Tavis pirdapir movaleobad acxadebs, rom “saxalxo art-proeqtebi pirdapir kavSirSi unda iyos xalxTan”, raTa artistTan erTad yvelas SeeZlos Tavis TavSi arsebuli SemoqmedebiTi potencialis realizeba.
   Tumca, demokratiulobis pretenziis mqone es mosazreba cotaTi agresiul xasiaTs atarebda, rodesac abanoTubanSi biongma yvela radio-qudi moiqcia xelSi da am gziT cdilobda dominacias. Pperfomansis Semdeg ki, radio “mwvane talRis” mier gamarTul wveulebaze, sulac fexebze qudwamocmuli mogvevlina. Tumca, saerTo mdgomareobiT yvela iseTi kmayofili iyo, rom koreelTan “karate” aravis dauwyia. Ddarwmunebuli viyaviT: im dRes yvela gza Tu ara, yvela talRa namdvilad abanoTubanze gadioda.
   albaT, “artisteriumis” WeSmariti varskvlavi iqneboda Turquli warmoSobis germaneli artisti qali nezaket ekiCi, misi perfomasebis “laivSi” naxvis saSualeba rom qonoda qarTvel damTvalierebels. Aamis magivrad, eqscentriulma Turqma qalbatonma, goeTes institutSi sakuTari Semoqmedebis retrospeqtiva SemogvTavaza, hans Seibis “kerpTayvanismcemlur” skulpturebTan erTad. Znelia ar daafaso ekiCis Tavdadeba xelovnebis mimarT, rodesac uyureb Tu rogori wvalebiT Semoimtvrevs tanze 150 kilograman TabaSiris yalibs an ra warbSeuxrelad itans 37 sanTlis saTiTaod CamoRvenTvas naxevradSiSvel sxeulze. Tumca, imave institutSi naCvenebi ekiCis video_”saxelebi”, mxolod xalisian ganwyobilebas Tu Sequqmnida mnaxvels. rac misi “mZime” perfomansebis fonze sakmaod kontrastulad gamoiyureboda.
   “artisteriumze” siaxleebis Zebnis paToss rom ar gadavuxvioT, aucileblad unda vaxsenoT saqarTveloSi moRvawe germaneli artisti, hans heiner buri da misi axali xelovnebis manifesti (Tron's Manifesto). romelsac dainteresebuli adamiani Znelad Tu miagnebda, ise iyo mikarguli e.w. “groznos biennales” aRmosavluri suliskveTebiT mowyobil eqspoziciebs Soris. rogorc her hansi gvmoZRvravs: “Cveni cnobiereba gardamavali cnobierebaa... Tanamedrove cifruli talRebis cunami konkurencias uwevs Cvens realobas... Cven unda SevaryioT msoflio axali gamosaxulebebiT”. dameTanxmebiT, WeSmaritad didi ambiciaa da pasuxismgebloba momavlis winaSe. Mmagram, yvelaze magari mainc bolosTvis Semovinaxe: “visac aqvs Zalaufleba gamosaxulebebze, is flobs Zalauflebas xalxze”. Tu aqamde mSvidad grZnobdiT Tavs, amis Semdeg  SiSiT SeiZleba dauwyoT Tvaliereba buris marTlac umaRlesi xarisxis cifrul kolaJebs (“troni”, “Sturmi”, “kivili”), vinZlo mis isedac militaristul figurebs sadme avadsaxsenebeli faSisturi “borjRali” ar mouCandeT.
   Ppiradad CemTvis, gia rigvavas xelovnebasTan Sexvedra sasiamovno ambavi iyo. miTumetes, rom avstriaSi moRvawe cnobili qarTveli artistis Sesaxeb informacia mxolod katalogebidan mqonda. “qarvaslaSi” gamofenili rigvavas TeTri maisuri warweriT: “I am measure of your intelligence”, siaxleebis ZiebaSi kidev erTi kargi aRmoCena iyo. Aavtori yvelas aZlevda uflebas tanze moergo da etarebina maisuri ise, rom dardi ar qonoda namuSevris saavtoro uflebaze. aseTi Jesti Tanamedrove xelovnebaSi kargadaa aprobirebuli niu media artistebis mier da cnobilia open source _is principiT.
   rac Seexeba “sorosis fondSi” mowyobil gamofenas, artis Tanamedrove tendenciebis WrilSi Tu ganvixilavT, maSin is mkveTrad kritikul damokidebulebas imsaxurebs. MmiTumetes, roca warmodgenili namuSevrebis avtorebad “axalgazra qarTveli mxatvrebi” gvevlinebian. Kkonceptualizmis ideiT Sepyrobil axalgazrdebs, ratomRac miuCneviaT, rom xelovnebis am mimarTulebaze samuSaod sakmarisia  saRebavebi da tilo., Tumca alag-alag masalis mravalferovnebis mizniT lursmani da ficaric Warbad uxmariaT. is ki ara, erT-erT maTgans zeTis saRebavebis fonze bzikis budec qonda gamotanili, laTinuri xelnaweriT Sesrulebul uzarmazar filosofiuri sentenciebis Semcvel teqstTan erTad.
   marTalia, Zalze savalaloa Cveni mdgomareoba teqnoloriebisa da media-inovciebis ganviTarebis TvalsazrisiT, magram mainc Zneli warmosadgenia, riT ver aiTvises axalgazrda qarTvelma mxatvrebma elementaruli kompiteruli print, copy,paste operaciebi, raTa ufro Tnamedrove da saintereso gaexadaT sakuTari namuSevrebi.
   wlevandeli saerTaSoriso gamofenis epicentri “qarvasla” iyo, saqarTvelos istoriis muzeumi da Tanamedrove qarTuli xelovnebis “mowyale deda” didi xnis ganvmalobaSi. gamofenaSi monawile artistebis simravleze winaTac visaubreT, magram, sruli STabeWdilebis Sesaqmnelad eqspoziciebiT gadavsebuli darbazebi sakuTari TvaliT unda genaxaT. sruli pasuxismgeblobiT getyviT: cota meti namuSevris SemTxvevaSi Qqarvaslis sagamofeno sivrce SeiZleba gadaqceuliyo erT uzarmazar xelovnebis nimuSad. sadac ar iarsebebda sazRvari skulpturasa da videos, saund_artsa da fotografias, konceptualur teqstsa da ferweras Soris. aseTi tipis aqciaSi monawileoba didi gamocdileba iqneboda artistebisaTvis unikaluri xelovnebis nimuSis Sesaqmnelad.
   Mmagram, Cems am warmosaxvas mxolod ironiaSi Tu ar CamomarTmevT, maSin, upriani iqneba yvelam erTad movTxovoT Sesabamisi kompetenciis instituciebs,  meti yuradReba miaqcion Cvens yvelaze did xelovnebis forums, raTa momavalSi ufro moxerxebulad SevZloT daTvalierebac, garTobac da analizis gakeTebac.

                                                    

                                            

No comments:

Post a Comment