Monday, March 29, 2010


                   dionisea-apoloni?!
  (gamofena "carieli sivrce" Tbilisis samxatvro akademiaSi)

   arsebobs xelovnebis nicSeseuli,  klasikuri dayofa e.w. dionisur da apolonur xelovnebad. miwis, Rvinisa da amave dros Teatris mfarvelad aRiarebuli, ZvelberZnuli RmerTi dionise ganasaxierebs spontanur, emociur, iracionalur niadagze aRmocenebul xelovnebas. misi sapirispiroa sinaTlisa da poeziis RmerTi, harmoniulobis simbolo apoloni, romelic xelovnebaSi dabalansebuli emociebis, gawonasworebuli formisa da Sinaarsis prototipia.
  Tumca 20-e saukunis meore naxevridan xelovnebis aseTma klasifikaciam azri dakarga. vinaidan, am periodSi gaCenili  postmodernistuli tendenciebis Sesabamisad, axali xelovnebis nimuSebi zemoT naxsenebi ori mimarTulebis Serwymis Sedegad iqmneba.
  miuxedavad naklebintensiuri SemoqmedebiTi procesebisa,  Tanamedrove qarTul xelovnebaSi nel-nela ikveTeba postmodernizmisaTvis damaxasiaTebeli sinTezur-pluralistuli niSnebi. Tumca unda aRiniSnos, rom es procesi qveynis saxelovnebo instituciebis mxridan naklebi interesis gamoxatvis fonze mimdinareobs.
   qarTvel artistTa umravlesoba jer kidev 80-ianelTa Taobis mier, ori aTeuli wlis win revoluciurad damkvidrebuli Tanamedrove xelovnebis tendenciebiT sazrdoobs. rasac mniSvnelovnad avsebs xelovanTa SedarebiT axali Taobis (90-ianelTa) gamocdileba, romelic miRebuli aqvT sazRvargareTis art-scenebze moRvaweobisgan da ucxoeli kuratorebisa da artistebis mier saqarTveloSi periodulad gamarTuli masStaburi art-ivenTebisgan.
  ZiriTadad am ori Taobis xelovanTa SemoqmedebiTi TanamSromlobis Sedegi vixileT 18 marts Tbilisis samxatvro akademiaSi Catarebul aqciaze. aqcia, saxelwodebiT "carieli sivrce",  marTalia cotaTi SezRuduli iyo akademiis erT-erTi derefnis masStabebSi, magram es "sicariele" sainteresod iyo Sevsebuli Tanamedrove xelovnebis multimediuri da kolaboraciuli tendenciebiT. garda amisa, akademiis oficiozTan konfrontaciuli damokidebulebis gamo, aRniSnuli gamofena kontrkulturuli fenomenis niSniTac gamoirCeoda. 
  gamofenaze misul damTvalierebels werilis dasawyisSi moxseniebul dionisur da apolonur xelovnebaze maSinve gauCndeboda asociacia Tu odnav mainc iyo Caxeduli akademiaSi bolo dros mimdinare procesebSi. saubaria saswavleblis mimarT gamoTqmul kvalificiur pretenziebze, romlebic akademiis konservatiul saganmanaTleblo politikas akritikebdnen. marTalia am pretenziebis paralelurad akademiis SemoqmedebiTi cxovreba periodulad aqtiurdeboda xolme, magram aseTi aqtivoba iozef haidnisadmi miZRvnil "simfoniuri" gamofenebisa Tu "aqlemi-2"-is  magvar poetur-mxatvruli konkursebis paToss didad ar gascilebia. SigadaSig adgili hqonda akademiis rutinuli cxovrebis Semaryevel intervenciul aqciebs (Academy 4art, Freedom/sexy), magram saswavleblis "mravalnacadi" koleqtivi saxadiviT moixdida xolme Tanamedrove xelovnebis aseT Semotevas da kvlav apolonur nirvanaSi agrZelebda arsebobas.
  qveynis umaRles saswavlebelSi arsebuli aseTi mdgomareobis fonze aRniSnulma gamofenam kidev erTi niSani Tavisdauneburad SeiZina: "carieli sivrceSi" naCvenebi qarTveli artistebis Semoqmedeba mniSvnelovnad gaamdidrebda akademiis studentebis informaciulobas Tanamedrove xelovnebis Sesaxeb.
  British Council-is mxardaWeriT gamarTuli am aqciis kidev erTi organizatori gaxldaT axlad daarsebuli "Tanamedrove xelovnebis centri-Tbilisi", romelic artistisa da akademis leqtoris vato wereTlis didi mondomebiT Seiqmna da mniSvnelovan movlenas warmoadgens qarTuli kulturis ganviTarebis saqmeSi. proeqti "carieli sivrce" swored vato wereTlis kurtorobiTa da TanamonawileobiT iyo warmodgenili.
  akademiis axali korpusis derefanSi Catarebul gamofenas gansakuTrebulad simboluri datvirTva unda hqonoda misi ori monawilisaTvis: mamuka jafariZisa da daTo CixlaZisaTvis. 80-ian wlebSi akademiis "10-e sarTulis jgufSi" da zogadad imdroindel qarTul xelovnebaSi dawyebul radikalur cvlilebebTan am ori artistis saxeli mudmivad asocirdeba. albaT amitom iyo, rom 18 marts, "carieli sivrcis" sxva monawileebisagan gansxvavebiT, isini ufro Tamamad warmoadgendnen TavianT Semoqmedebas, oRond amjerad saswavleblis meore sarTulze.
  gamofenaze daTo CixlaZis Semoqmedeba misi bolodroindeli performansebis, Tu SeiZleba iTqvas, galereul interpretacias warmoadgenda da foto, video, sainsatalacio obieqtisa Tu Tavad daTo CixlaZis erTian sagamofeno eqsponatad Cvenebis mcdeloba iyo. Sesabamisad, "masalis" aseTi mravalferovnebis gamo, rezinis parikebis Tavze morgebisa Tu Tavad avtorTan intimurad gasaubrebis msurveli studenti gogonebi CixlaZis "pavilionTan" arasodes ileodnen.
  kidev ufro laRad grZnobda Tavs "cariel sivrceSi" artisti mamuka jafariZe, romelmac gamofenaze misi namuSevris "saxelebis" slaid-SousaTvis yvelaze prezentaciuli adgili ar ikmara da mTeli akademiis gasagonad intensiurad ismoda "klara", "zura" Tu "gia", rac qalaqis quCebSi, xeebze amokawruli saxelebis saund-versias warmoadgenda. 
   ufrosi Taobis aseTi aSkara dominaciis fonze SedarebiT mokrZalebulad gamoiyurebodnen gamofenaSi monawile danarCeni artistebi. dima dadiani,  kote mindaZe, giorgi kekeliZe, vato wereTeli imdenad inarCunebdnen koreqtulobas, rom ara marto maTi foto Tu konceptualuri namuSevrebi, aramed leqsebic ki absoliturad upretenzioT iyvnen gakruli derefnis kedlebze da Tavis damTvalierebel-mkiTxvels ase "ubralod" maspinZlobdnen. Tumca namdvilad saintereso iyo kote mindaZis mcdeloba sityvisa da feris "gariTmvis" TvalsazrisiT, rac warmatebiT hqonda naCvenebi Tavis namuSevarSi "gamocana". 
   darwmunebuli var, aqciaSi monawile erTaderTi poetis giorgi kekeliZis Semoqmedeba gacilebiT efeqturi iqneba Tu mas romelime veb-gverdze gavecnobiT, sadac send, delete, trash manipulaciebiT interaqtiuli Carevis saSualeba gveqneba avtoris mier SemoTavazebul teqstze. 
  dima dadiani ironiuli pasaJis Semcveli, erTi konceptualuri namuSevriT ki iyo warmodgenili gamofenaze, magram misi, rogorc musikosis SesaZleblobebi kargad gamovlinda mamuka jafariZis "saxelebis" SesaniSnavad gamiqsvis procesSi, romelsac adgili hqonda gamofenis Semdeg gamarTul farTize.
  vato wereTlis nacarqeqias Temaze warmodgenili arqiteqturuli proeqti, Tavisi arsiT kargad exmianeboda Tanamedrove postmodernistul tendenciebs, Tumca "nacris qeqvis" fenomenis ganmarteba ratomRac mxolod zoroastrizmis konteqstSi iyo naCvenebi, rac gacilebiT gviandel am miTologiur warmonaqmns istoriul safuZvlebs ukargavda.
  yvelaferi es kargi, magram "carieli sivrcis" aqcias ucnaur laitmotivad gasdevda moaruli xmebis mier motanili ambavi akademiis xelmZRvanelobis ukmayofilebis Sesaxeb, aRniSnuli gamofenis saswavlebelSi gamarTvis gamo.
  18 martis gamofenam kidev erTxel naTlad aCvena aramarto saxelovnebo wreebSi, aramed saerTod Cvens sazogadoebaSi fexmokidebuli konfrontaciuli da ukompromiso damokidebuleba. akademiis mesveurTa mxridan "wminda xelovnebaSi" garindebuli mdgomareoba da axali tendenciebis miuRebloba iseTive farisevlobaa, rogorc "carieli sivrcis" msgavsi intervenciebi, romlebic "dapirispirebul" mxaresTan dialogis moments gamoricxaven.
  Sesabamisad, qarTul xelovnebaSi dResdReobiT arsebuli mdgomareoba saocrad araTanamedroved da provinciulad gamoiyureba.
  
                                                                                                          
                                         
  
     

Saturday, March 20, 2010

1968 celi postmodernistul konteqstshi


                 1968 weli postmodernistul konteqstSi

  iyavi realisti-- moiTxove SeuZlebeli.
    ucnobi grafiti. parizi 1968

  4 marts, saqarTvelos goeTes instituti maspinZlobda 1968 wlis e.w. "evropuli kulturuli" revoluciisadmi miZRvnili filmis Cvenebasa da diskusias. saubaria evropeli inteleqtualebis, studentebis, muSebis mier 60-ian wlebSi mTeli evropis masStabiT ganxorcielebul saprotesto aqtivobze, romelic memarcxene xasiaTs atarebda da mmarTveli sistemisa da misi instituciebis winaaRmdeg iyo mimarTuli. am movlenebis piki iyo 1968 wlis maisis parizis revolucia, rodesac xelisufleba garkveuli periodi veRar akontrolebda situacias. rasac sabolood mohyva prezident Sarl de golis gadadgoma dakavebuli umaRlesi Tanamdebobidan.   
  dokumenturi filmis saTauri "miTi da realoba", goeTes institutSi Sekrebil mravalricxovan sazogadoebas, 60-iani wlebSi evropaSi mimdinare winaaRmdegobriv procesebSi garkvevas hpirdeboda.
  kidev ufro saintereso iyo diskusiaSi institutis direqtoris, verner violis monawileoba. romelmac sakuTari Tavi aRniSnuli movlenebis erT-erT aqtiur monawiled warmogvidgina. filmisa da batoni violis mier mowodebuli faqtebis analitikur interpretacias gvTavazobda germanisti da istorikosi laSa baqraZe.
  ar SeiZleba ar aRiniSnos Sexvedraze misuli sazogadoebis informaciuloba da aqtiuri interesi 1968 wlis movlenebis mimarT. diskusias mxolod kiTxva-pasuxis forma namdvilad ar hqonia. yvela gamomsvleli aSkarad avlenda aRniSnul sakiTxze momzadebulobis maRal dones da TiToeuli maTgani sxvadasxva mimarTulebiT aSuqebda evropis istoriis am uprecendento moments.
  seqsualuri Tavisufleba, marqsistul-socialisturi ideologia, anarqizmi--iyo is ZiriTadi sakiTxebi, romelTac diskusiis dros TiTqmis yvela monawile 60-ini wlebis movlenebis mTavar gamomwvev faqtorebad asaxelebda. SigadaSig marixuanas, kontraceptivebisa Tu e.w. "ZuZuebiT Setevis"' faqtebze aqcentebis gakeTebiT, publikis interesi erTiorad izrdeboda da Sexvedra pikantur mimarTulebas iZenda. magram, zogadi TvalsazrisiT unda iTqvas rom, diskusiaSi monawileTa Sefasebebi 60-ian wlebis masmediis mier damkvidrebul, e.w. "studenturi mRelvarebis"  stereotips didad ar gascilebia.
 savaraudod, faqtis srulyofilad warmoCenas xeli SeuSala movlenebis gaSuqebam mxolod berlinisa da dasavleT germaniis konteqstSi. faqtiurad ar Canda parizis da gansakuTrebiT "situacionist internacionalis" dajgufebis roli aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT. 
  1957 wels italiis sofel kozo-daroskiaSi daarsebuli "situacionist internacionali" 60-iani wlebSi ganxorcielebuli mRelvarebis mTavari inspiratori iyo. am dajgufebam faqtiurad moaxdina zemoTnaxsenebi parizis 68 wlis revolucia.
 "situacionistebi"  Tavidanve avlendnen maTi Tanamedrove burJuaziuli sazogadoebisa da masmediis winaaRmdeg brZolis or ZiriTad mimarTulebas. pirveli maTgani, jgufis erT-erTi lideris, frangi inteleqtualis gi debordis ideologias efuZneboda da iseTi radikauri meTodebiT cdilobda burJuaziuli sazogadoebis demontaJs, rogoricaa gaficva, blokada da sxva. xSiria SemTxvevebi, roca 1968 wlis Sefasebisas mxolod am erT mimarTulebas eyrdnobian. Tumca, jgufis meore lideris, danieli mxatvris asger iornis faqtoris ugulvelyofa, aRniSnuli movlenebis calsaxad da banalurad warmodgenis mTavari mizezia. 
  iornis ideologia platonis filosofiisa da Sveicarieli fsiqiatris, gustav iungis "arqetipebis Teoriis" Rrma analizs warmoadgenda da Tavs iyrida "situlogiad" wodebul axal disciplinaSi.
  situlogia Taqnamedrove cxovrebaSi ori sapirispiro tendenciis mogvarebis mcdelobaa. pirvel maTganSi gaerTianebulia iseTi analitikuri mimarTulebebi, rogoricaa mecniereba da teqnikuri progresi. xolo meore, e.w. "absurduli" tendencia farTod gulisxmobs xelovnebisa da TamaSis rols adamianis cxovrebasa da garemomcvel samyarosTan mimarTebaSi.
 Tumca, unda aRiniSnos, rom arc "situacionist internacionalis" wevrebisaTvis da miTumetes farTo masebisaTvis, asger iornis aSkarad ze-Tanamedrove principebi bolomde gaugebari iyo. samagierod, 60-iani wlebis emociuri axalgazrdobisaTvis absoliturad gasagebi da misaRebi iyo cecxlmokidebuli "molotovis koqteilebiT" Seteva, vTqvaT, frangi policielebis kordonze, xelSi mao Ze dunis an v.i. leninis portretebiT.
  magram, asger iornis "absurdul-iracionalur" ideebs gaqroba namdvilad ar ewera. ubralod, am principebma cotaTi droSi gadainacvla da 21-e saukunis postmodernistuli sazogadoebis cnobierebis erT-erT ganmsazRvrel faqtorad iqca.
  postmodernizmma, samarTlianobis principebidan gamomdinare, erTmaneTTan moagvara e.w. "pop" da elitaruli kultura, uaryo yovelgvari sistemis arseboba da adamianis cnobiereba usasrulo pluralistul-iracionalistur konteqstSi gadaiyvana. rasakvirvelia, aseT mdgomareobamde Tanamedrove adamiani mxolod garemo pirobebis xelSewyobiT ar misula. "situacionistebis" mier 70-ian wlebSi gavrcelebuli mowodebis Tanaxmad, dajgufebis yvela wevri "gavlenis agentebad" unda gabneuliyo mTels sazogadoebaSi da mis instituciebSi, raTa "Signidan" moexdinaT sakuTari ideebis realizeba. brZolis aseTi meTodi droSi ganxorcielebaze iyo damokidebuli da Tavisi Sedegebi gamoavlina 21-e saukunis arqiteqturaSi, mwerlobaSi, xelovnebaSi, agreTve postmodernistul sociologiasa da filosofiaSi.
  ase rom, 1968 wlis Semdgomi movlenebi mxolod kontraceptivebis legalizebiT an pank-rokis popularizaciiT ar gagrZelebula. 60-ian wlebSi ganxorcielebuli cnobierebis totaluri gadafasebis Sedegebi gacilebiT ufro Rrmaa da socialur faqtorebTan erTad, sruliad realisturad gulisxmobs "SeuZleblis" SesaZleblobas.