Monday, March 29, 2010


                   dionisea-apoloni?!
  (gamofena "carieli sivrce" Tbilisis samxatvro akademiaSi)

   arsebobs xelovnebis nicSeseuli,  klasikuri dayofa e.w. dionisur da apolonur xelovnebad. miwis, Rvinisa da amave dros Teatris mfarvelad aRiarebuli, ZvelberZnuli RmerTi dionise ganasaxierebs spontanur, emociur, iracionalur niadagze aRmocenebul xelovnebas. misi sapirispiroa sinaTlisa da poeziis RmerTi, harmoniulobis simbolo apoloni, romelic xelovnebaSi dabalansebuli emociebis, gawonasworebuli formisa da Sinaarsis prototipia.
  Tumca 20-e saukunis meore naxevridan xelovnebis aseTma klasifikaciam azri dakarga. vinaidan, am periodSi gaCenili  postmodernistuli tendenciebis Sesabamisad, axali xelovnebis nimuSebi zemoT naxsenebi ori mimarTulebis Serwymis Sedegad iqmneba.
  miuxedavad naklebintensiuri SemoqmedebiTi procesebisa,  Tanamedrove qarTul xelovnebaSi nel-nela ikveTeba postmodernizmisaTvis damaxasiaTebeli sinTezur-pluralistuli niSnebi. Tumca unda aRiniSnos, rom es procesi qveynis saxelovnebo instituciebis mxridan naklebi interesis gamoxatvis fonze mimdinareobs.
   qarTvel artistTa umravlesoba jer kidev 80-ianelTa Taobis mier, ori aTeuli wlis win revoluciurad damkvidrebuli Tanamedrove xelovnebis tendenciebiT sazrdoobs. rasac mniSvnelovnad avsebs xelovanTa SedarebiT axali Taobis (90-ianelTa) gamocdileba, romelic miRebuli aqvT sazRvargareTis art-scenebze moRvaweobisgan da ucxoeli kuratorebisa da artistebis mier saqarTveloSi periodulad gamarTuli masStaburi art-ivenTebisgan.
  ZiriTadad am ori Taobis xelovanTa SemoqmedebiTi TanamSromlobis Sedegi vixileT 18 marts Tbilisis samxatvro akademiaSi Catarebul aqciaze. aqcia, saxelwodebiT "carieli sivrce",  marTalia cotaTi SezRuduli iyo akademiis erT-erTi derefnis masStabebSi, magram es "sicariele" sainteresod iyo Sevsebuli Tanamedrove xelovnebis multimediuri da kolaboraciuli tendenciebiT. garda amisa, akademiis oficiozTan konfrontaciuli damokidebulebis gamo, aRniSnuli gamofena kontrkulturuli fenomenis niSniTac gamoirCeoda. 
  gamofenaze misul damTvalierebels werilis dasawyisSi moxseniebul dionisur da apolonur xelovnebaze maSinve gauCndeboda asociacia Tu odnav mainc iyo Caxeduli akademiaSi bolo dros mimdinare procesebSi. saubaria saswavleblis mimarT gamoTqmul kvalificiur pretenziebze, romlebic akademiis konservatiul saganmanaTleblo politikas akritikebdnen. marTalia am pretenziebis paralelurad akademiis SemoqmedebiTi cxovreba periodulad aqtiurdeboda xolme, magram aseTi aqtivoba iozef haidnisadmi miZRvnil "simfoniuri" gamofenebisa Tu "aqlemi-2"-is  magvar poetur-mxatvruli konkursebis paToss didad ar gascilebia. SigadaSig adgili hqonda akademiis rutinuli cxovrebis Semaryevel intervenciul aqciebs (Academy 4art, Freedom/sexy), magram saswavleblis "mravalnacadi" koleqtivi saxadiviT moixdida xolme Tanamedrove xelovnebis aseT Semotevas da kvlav apolonur nirvanaSi agrZelebda arsebobas.
  qveynis umaRles saswavlebelSi arsebuli aseTi mdgomareobis fonze aRniSnulma gamofenam kidev erTi niSani Tavisdauneburad SeiZina: "carieli sivrceSi" naCvenebi qarTveli artistebis Semoqmedeba mniSvnelovnad gaamdidrebda akademiis studentebis informaciulobas Tanamedrove xelovnebis Sesaxeb.
  British Council-is mxardaWeriT gamarTuli am aqciis kidev erTi organizatori gaxldaT axlad daarsebuli "Tanamedrove xelovnebis centri-Tbilisi", romelic artistisa da akademis leqtoris vato wereTlis didi mondomebiT Seiqmna da mniSvnelovan movlenas warmoadgens qarTuli kulturis ganviTarebis saqmeSi. proeqti "carieli sivrce" swored vato wereTlis kurtorobiTa da TanamonawileobiT iyo warmodgenili.
  akademiis axali korpusis derefanSi Catarebul gamofenas gansakuTrebulad simboluri datvirTva unda hqonoda misi ori monawilisaTvis: mamuka jafariZisa da daTo CixlaZisaTvis. 80-ian wlebSi akademiis "10-e sarTulis jgufSi" da zogadad imdroindel qarTul xelovnebaSi dawyebul radikalur cvlilebebTan am ori artistis saxeli mudmivad asocirdeba. albaT amitom iyo, rom 18 marts, "carieli sivrcis" sxva monawileebisagan gansxvavebiT, isini ufro Tamamad warmoadgendnen TavianT Semoqmedebas, oRond amjerad saswavleblis meore sarTulze.
  gamofenaze daTo CixlaZis Semoqmedeba misi bolodroindeli performansebis, Tu SeiZleba iTqvas, galereul interpretacias warmoadgenda da foto, video, sainsatalacio obieqtisa Tu Tavad daTo CixlaZis erTian sagamofeno eqsponatad Cvenebis mcdeloba iyo. Sesabamisad, "masalis" aseTi mravalferovnebis gamo, rezinis parikebis Tavze morgebisa Tu Tavad avtorTan intimurad gasaubrebis msurveli studenti gogonebi CixlaZis "pavilionTan" arasodes ileodnen.
  kidev ufro laRad grZnobda Tavs "cariel sivrceSi" artisti mamuka jafariZe, romelmac gamofenaze misi namuSevris "saxelebis" slaid-SousaTvis yvelaze prezentaciuli adgili ar ikmara da mTeli akademiis gasagonad intensiurad ismoda "klara", "zura" Tu "gia", rac qalaqis quCebSi, xeebze amokawruli saxelebis saund-versias warmoadgenda. 
   ufrosi Taobis aseTi aSkara dominaciis fonze SedarebiT mokrZalebulad gamoiyurebodnen gamofenaSi monawile danarCeni artistebi. dima dadiani,  kote mindaZe, giorgi kekeliZe, vato wereTeli imdenad inarCunebdnen koreqtulobas, rom ara marto maTi foto Tu konceptualuri namuSevrebi, aramed leqsebic ki absoliturad upretenzioT iyvnen gakruli derefnis kedlebze da Tavis damTvalierebel-mkiTxvels ase "ubralod" maspinZlobdnen. Tumca namdvilad saintereso iyo kote mindaZis mcdeloba sityvisa da feris "gariTmvis" TvalsazrisiT, rac warmatebiT hqonda naCvenebi Tavis namuSevarSi "gamocana". 
   darwmunebuli var, aqciaSi monawile erTaderTi poetis giorgi kekeliZis Semoqmedeba gacilebiT efeqturi iqneba Tu mas romelime veb-gverdze gavecnobiT, sadac send, delete, trash manipulaciebiT interaqtiuli Carevis saSualeba gveqneba avtoris mier SemoTavazebul teqstze. 
  dima dadiani ironiuli pasaJis Semcveli, erTi konceptualuri namuSevriT ki iyo warmodgenili gamofenaze, magram misi, rogorc musikosis SesaZleblobebi kargad gamovlinda mamuka jafariZis "saxelebis" SesaniSnavad gamiqsvis procesSi, romelsac adgili hqonda gamofenis Semdeg gamarTul farTize.
  vato wereTlis nacarqeqias Temaze warmodgenili arqiteqturuli proeqti, Tavisi arsiT kargad exmianeboda Tanamedrove postmodernistul tendenciebs, Tumca "nacris qeqvis" fenomenis ganmarteba ratomRac mxolod zoroastrizmis konteqstSi iyo naCvenebi, rac gacilebiT gviandel am miTologiur warmonaqmns istoriul safuZvlebs ukargavda.
  yvelaferi es kargi, magram "carieli sivrcis" aqcias ucnaur laitmotivad gasdevda moaruli xmebis mier motanili ambavi akademiis xelmZRvanelobis ukmayofilebis Sesaxeb, aRniSnuli gamofenis saswavlebelSi gamarTvis gamo.
  18 martis gamofenam kidev erTxel naTlad aCvena aramarto saxelovnebo wreebSi, aramed saerTod Cvens sazogadoebaSi fexmokidebuli konfrontaciuli da ukompromiso damokidebuleba. akademiis mesveurTa mxridan "wminda xelovnebaSi" garindebuli mdgomareoba da axali tendenciebis miuRebloba iseTive farisevlobaa, rogorc "carieli sivrcis" msgavsi intervenciebi, romlebic "dapirispirebul" mxaresTan dialogis moments gamoricxaven.
  Sesabamisad, qarTul xelovnebaSi dResdReobiT arsebuli mdgomareoba saocrad araTanamedroved da provinciulad gamoiyureba.
  
                                                                                                          
                                         
  
     

Saturday, March 20, 2010

1968 celi postmodernistul konteqstshi


                 1968 weli postmodernistul konteqstSi

  iyavi realisti-- moiTxove SeuZlebeli.
    ucnobi grafiti. parizi 1968

  4 marts, saqarTvelos goeTes instituti maspinZlobda 1968 wlis e.w. "evropuli kulturuli" revoluciisadmi miZRvnili filmis Cvenebasa da diskusias. saubaria evropeli inteleqtualebis, studentebis, muSebis mier 60-ian wlebSi mTeli evropis masStabiT ganxorcielebul saprotesto aqtivobze, romelic memarcxene xasiaTs atarebda da mmarTveli sistemisa da misi instituciebis winaaRmdeg iyo mimarTuli. am movlenebis piki iyo 1968 wlis maisis parizis revolucia, rodesac xelisufleba garkveuli periodi veRar akontrolebda situacias. rasac sabolood mohyva prezident Sarl de golis gadadgoma dakavebuli umaRlesi Tanamdebobidan.   
  dokumenturi filmis saTauri "miTi da realoba", goeTes institutSi Sekrebil mravalricxovan sazogadoebas, 60-iani wlebSi evropaSi mimdinare winaaRmdegobriv procesebSi garkvevas hpirdeboda.
  kidev ufro saintereso iyo diskusiaSi institutis direqtoris, verner violis monawileoba. romelmac sakuTari Tavi aRniSnuli movlenebis erT-erT aqtiur monawiled warmogvidgina. filmisa da batoni violis mier mowodebuli faqtebis analitikur interpretacias gvTavazobda germanisti da istorikosi laSa baqraZe.
  ar SeiZleba ar aRiniSnos Sexvedraze misuli sazogadoebis informaciuloba da aqtiuri interesi 1968 wlis movlenebis mimarT. diskusias mxolod kiTxva-pasuxis forma namdvilad ar hqonia. yvela gamomsvleli aSkarad avlenda aRniSnul sakiTxze momzadebulobis maRal dones da TiToeuli maTgani sxvadasxva mimarTulebiT aSuqebda evropis istoriis am uprecendento moments.
  seqsualuri Tavisufleba, marqsistul-socialisturi ideologia, anarqizmi--iyo is ZiriTadi sakiTxebi, romelTac diskusiis dros TiTqmis yvela monawile 60-ini wlebis movlenebis mTavar gamomwvev faqtorebad asaxelebda. SigadaSig marixuanas, kontraceptivebisa Tu e.w. "ZuZuebiT Setevis"' faqtebze aqcentebis gakeTebiT, publikis interesi erTiorad izrdeboda da Sexvedra pikantur mimarTulebas iZenda. magram, zogadi TvalsazrisiT unda iTqvas rom, diskusiaSi monawileTa Sefasebebi 60-ian wlebis masmediis mier damkvidrebul, e.w. "studenturi mRelvarebis"  stereotips didad ar gascilebia.
 savaraudod, faqtis srulyofilad warmoCenas xeli SeuSala movlenebis gaSuqebam mxolod berlinisa da dasavleT germaniis konteqstSi. faqtiurad ar Canda parizis da gansakuTrebiT "situacionist internacionalis" dajgufebis roli aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT. 
  1957 wels italiis sofel kozo-daroskiaSi daarsebuli "situacionist internacionali" 60-iani wlebSi ganxorcielebuli mRelvarebis mTavari inspiratori iyo. am dajgufebam faqtiurad moaxdina zemoTnaxsenebi parizis 68 wlis revolucia.
 "situacionistebi"  Tavidanve avlendnen maTi Tanamedrove burJuaziuli sazogadoebisa da masmediis winaaRmdeg brZolis or ZiriTad mimarTulebas. pirveli maTgani, jgufis erT-erTi lideris, frangi inteleqtualis gi debordis ideologias efuZneboda da iseTi radikauri meTodebiT cdilobda burJuaziuli sazogadoebis demontaJs, rogoricaa gaficva, blokada da sxva. xSiria SemTxvevebi, roca 1968 wlis Sefasebisas mxolod am erT mimarTulebas eyrdnobian. Tumca, jgufis meore lideris, danieli mxatvris asger iornis faqtoris ugulvelyofa, aRniSnuli movlenebis calsaxad da banalurad warmodgenis mTavari mizezia. 
  iornis ideologia platonis filosofiisa da Sveicarieli fsiqiatris, gustav iungis "arqetipebis Teoriis" Rrma analizs warmoadgenda da Tavs iyrida "situlogiad" wodebul axal disciplinaSi.
  situlogia Taqnamedrove cxovrebaSi ori sapirispiro tendenciis mogvarebis mcdelobaa. pirvel maTganSi gaerTianebulia iseTi analitikuri mimarTulebebi, rogoricaa mecniereba da teqnikuri progresi. xolo meore, e.w. "absurduli" tendencia farTod gulisxmobs xelovnebisa da TamaSis rols adamianis cxovrebasa da garemomcvel samyarosTan mimarTebaSi.
 Tumca, unda aRiniSnos, rom arc "situacionist internacionalis" wevrebisaTvis da miTumetes farTo masebisaTvis, asger iornis aSkarad ze-Tanamedrove principebi bolomde gaugebari iyo. samagierod, 60-iani wlebis emociuri axalgazrdobisaTvis absoliturad gasagebi da misaRebi iyo cecxlmokidebuli "molotovis koqteilebiT" Seteva, vTqvaT, frangi policielebis kordonze, xelSi mao Ze dunis an v.i. leninis portretebiT.
  magram, asger iornis "absurdul-iracionalur" ideebs gaqroba namdvilad ar ewera. ubralod, am principebma cotaTi droSi gadainacvla da 21-e saukunis postmodernistuli sazogadoebis cnobierebis erT-erT ganmsazRvrel faqtorad iqca.
  postmodernizmma, samarTlianobis principebidan gamomdinare, erTmaneTTan moagvara e.w. "pop" da elitaruli kultura, uaryo yovelgvari sistemis arseboba da adamianis cnobiereba usasrulo pluralistul-iracionalistur konteqstSi gadaiyvana. rasakvirvelia, aseT mdgomareobamde Tanamedrove adamiani mxolod garemo pirobebis xelSewyobiT ar misula. "situacionistebis" mier 70-ian wlebSi gavrcelebuli mowodebis Tanaxmad, dajgufebis yvela wevri "gavlenis agentebad" unda gabneuliyo mTels sazogadoebaSi da mis instituciebSi, raTa "Signidan" moexdinaT sakuTari ideebis realizeba. brZolis aseTi meTodi droSi ganxorcielebaze iyo damokidebuli da Tavisi Sedegebi gamoavlina 21-e saukunis arqiteqturaSi, mwerlobaSi, xelovnebaSi, agreTve postmodernistul sociologiasa da filosofiaSi.
  ase rom, 1968 wlis Semdgomi movlenebi mxolod kontraceptivebis legalizebiT an pank-rokis popularizaciiT ar gagrZelebula. 60-ian wlebSi ganxorcielebuli cnobierebis totaluri gadafasebis Sedegebi gacilebiT ufro Rrmaa da socialur faqtorebTan erTad, sruliad realisturad gulisxmobs "SeuZleblis" SesaZleblobas.

                                                                                                      











Wednesday, February 24, 2010

puri da sanaxaoba "kopalashi"

   

               puri da sanaxaoba "kopalaSi"
              (guram wibaxaSvilis fotogamofena)

  rusTavelis prospeqtidan uceb "hopla"'da galerea "kopalac" iqvea ra...
  12 Tebervals, galereisaken mimaval aRmarTian quCas, fotograf guram wibaxaSvilis gamofenis sanaxavad erTbaSad imdeni adamiani miuyveboda, rom Zalauneburad "mosaxvevSi gaswreba" mominda da mainc xalxiT gavsebuli galereis SesasvlelSi momiwia yuryuti. 
  dro tyuilad ar gamicdenia. gamofenis erTbaSad ori plakatis Tvaliereba daviwye yuradRebiT. erT maTganze Tavad guram wibaxaSvili Sevicani. saxeze lurji laqebi waecxo da melot Tavze ruxi puris karga mozrdili naWeri edo. agaSena RmerTma, am imijiT maincdamainc gamofenis koncefcia Tu ara, samagierod muqTa "purisa da sanaxaobis" Zvelromauli mesiji xom gamovicani? kritikuli paTosis SesanarCuneblad barem aqve davsZen, rom bolo drois qarTuli art-ivenTebi da prezentaciebi "pur-mariliT" namdvilad ver daikvexnis. am mxriv guram wibaxaSvilis gamofena sasiamovno gamonaklisad CavTvale da axla momdevno plakatze gadavitane yuradReba.
  "piri qvisken maqvs" da am plakatidan uzarmazari, pirdafCenili maimuni "gvejRaneboda". goneba gavaaqtiure da vcdilobdi fotografis es miniSneba ubralo "maimunobaSi" ar gametarebina da ufro Rrma safuZvlebisaTvis mimegno. magram, uSvela mxatvar niko cecxlaZes RmerTma, Cemda bedad iqve mdgariyo da droze gamomafxizla, Torem sadRac darvinamde vapirebdi ukve CaZiebas. gulwrfeli rCeva momca: Tavi daanebe, jobia Tovls uyuro, naxe ra lamazad Tovso.
  Tovli "Tavzesayrelad " iyo da didi yuradReba ar mimiqcevia. samagierod, maimunis suraTze mijaWvulobisgan ganvTavisufldi da galereaSi Sevedi.
   galerea fotoaparatebis iseTi CxakaCxukiT Semegeba, rom iatakzec ki davixede, vifiqre, varskvlavebian wiTel xaliCaze xom ar mivabijeb-meTqi. kinaRam Tavi mavan holivudel msaxiobad warmovidgine. simarTle giTxraT namdvili adamianuri saxeebi mogenatrebodaT. yvela mxridan fotoaparati iWyiteboda. iRebdnen da iRebdnen. arc gaemtyunebodaT, cnobili fotografis gamofenaze iyvnen da SemTxveviT kadrebTan erTad, cota wibaxaSvilis "madlis" waRebac undodaT.
   aseTi aurzauris gadamkides meCveneboda, rom zogierT namuSevars nawilobriv vxedavdi. Tumca, roca fotomde gaWirvebiT mivaRwevdi aRmoCdeboda, rom marTlac nawili iyo da meti arc araferi. magaliTad ilia WavWavaZis saxe yvela CvenganisaTvis kargad cnobilia. magram wibaxaSvili am adamianis portretul gamosaxulebas mxolod nikapiTa da bolomde Sekruli pijakis CvenebiT Semofarglavs. (neta saerTod ilia iyo Tu ara?)
  nawilisa da mTelis urTierTmimarTeba sxva namuSevrebSi kidev ufro gaRrmavebuli da absurdamde iyo miyvanili. am mxriv sayuradReboa fototrilogia SiSveli qalis gamosaxulebiT. SiSveli rom iyo  amaze msjeloba  ZuZus mkveTri gamosaxulebidan SeiZleboda, Torem sxeulis sxva nawilebi gaurkveveli warmoSobis detalebiT iyo dafaruli da  SigadaSig fotoSofSi "gaimasqnebuli" efeqtebic etyoboda. igive gamosaxuleba, oRond sxeulis (Tu sxeulebis)  sxva nawilebze koncentraciiT, meordeboda trilogiis momdevno fotoebzec. Tumca, ZuZu yvelgan sacnauri iyo da daSlasa da danawevrebas ar eqvemdebareboda.
  nawilisa da mTelis garda, gamofenaze warmodgenili zogierTi namuSevari pirobiTad "gaorebis" an "ganmeorebis" niSniT SiZleba gamovyoT. venera miloseli xom viciT? hoda,  guram wibaxaSvilTan venera milioselis sayovelTaod cnobil skulpturasTan erTad kidev erTi venerac arsebobs: "saojaxo albomSi napovni fotoebidan". oRond im gansxvavebiT, rom "napovn" fotoze karga Casuqebuli "venera" biushalteriTa da trusebiTaa warmodgenili. mere ra, rom droni da moda mefoben, WeSmariti veneras Secnoba sacvlebSic kargad SeiZleba.
  belgieli siurealisti mxatvris rene magritisadmi wibaxaSvilis damokidebuleba, rogorc favoriti Semoqmedisadmi aSkaraa. magritis Temaze warmodgenil namuSevrebs galereis erTi kedeli mTlianad hqonda daTmobili. rac Seexeba magritis erTi suraTis wibaxaSviliseul foto-interpretacias, is erT-erTi saukeTeso namuSevari iyo gamofenaze.
  Tanamedrove qarTul xelovnebaSi konceptualizmis damamkvidreblad 80-iani wlebis mxatvarTa Taoba iTvleba. guram wibaxaSvili am Taobis erT-erTi mniSvnelovani warmomadgenelia. 12 Tebervlis gamofenis zogierT namuSevarSi "konceptualuri esTetika" Tu nawilobriv igrZnoboda,  "qarTuli filmis" Temaze warmodgenili oTxi foto mTlianad konceptualizmis principiT iyo agebuli. "QqarTuli filmis" savalalo mdgomareoba banaluri kriminalur-erotikuli siuJetiTa da erTferovani religiur-politikuri "dasasruliT" iyo naCvenebi.
  mokled, sanxaobiT guli rom vijere "puris gatexvis" droc mosuliyo da SemoTavazebuli Rvino da torti namdvilad ar damiwunia. oRond, eg ari "trapezi" sadRac galereis kuTxeSi momiwia da gasvla rom davapire dabrkolebas wavawydi. ara, gansakuTrebuli araferi momxdara. ubralod, cota "Seqeifianebuls" foto da videoaparatebis "kordonis" garRveva Zalian damezara. erTi piroba isic ki vifiqre, damejerebina niko cecxlaZisaTvis da gamofenaze ase "Rrmad" ar Semetopa-meTqi.
  ...gareT ki marTla ise lamazad Tovda, rom yurebad namdvilad Rirda.
   
  
  
  
   
  

dabruneba tfilisis mzestan






                     dabruneba tfilisis mzesTan

                                                                             
                                                                                                  
   1889 wels, parizis msoflio bazrobaze, eifelis koSkis gamoCena simboluri niSani iyo kacobriobis cxovrebaSi manamde arnaxuli cvlilebebis dasawyisisa. miuxedavad koSkis zeaswrafuli da vertikaluri mdgomareobisa, imdroindeli progresuli azri mxolod horizontalurad viTardeboda da srulad moicavda social-politikur da kulturul-fsiqologiur aspeqtebs.
   darvinis, nicSes, froidis, marqsis ideebiT Segulianebuli, teqnikuri saSualebebiT aRWurvili, seqsualur safuZvlebamde gaSiSvlebuli, "adamiani-cxovelebisagan" Semdgari deklasirebuli socialuri erToba Tavqudmoglejili miemarTeboda "modernizebuli" momavlisken da am gzaze warsulis monapovarisgan qvas qvaze aRar tovebda.
    "manqana ufro mSvenieria, vidre nike samoTrakieli"-- italiuri futurizmis fuZemdeblis marinetis es sityvebi kargad gamoxatavs "industriuli" epoqis esTeTikur suliskveTebas. 
    frangi mxatvrebi leJe, duSami, brankusi xSirad stumrobdnen saaviacio qarxnebs, rogorc sagamofeno salonebs. WanWikebis, cilindrebis, xraxnebis Tvalierebis Semdeg isini axali impulsebiT ubrundebodnen SemoqmedebiT cxovrebas.
    mecnierebisa da teqnikis progresiT gamowveul aseT aRfrTovanebas mniSvnelovnad anelebda evropuli revoluciebisa da  omebis qartexilebi. maT gamomwvev mizezad xSirad saxeldeboda sazogadoeba da mmarTveli elita. aseTi damokidebuleba pacifisturad ganwyobil wreebs aiZulebda efiqraT damkvidrebuli faseulobebis radikalur cvlilebebze. sazogadoebrivi cxovrebis yvela sfero, maT Soris kulturac, am cvlilebebis mTavari samizne iyo.
   frangi mxatvris marsel duSamis mier, xelovnebis obieqtebad Cveulebrivi unitazisa da velosipedis borblis warmodgeniT, saTave daedo xelovnebis gagebis sruliad gansxvavebul princips. igive mxatvris "xulignuri intervencia" leonardo da vinCis "jokondaze",  misTvis wver-ulvaSis mixatviT, xazs usvamda istoriuli da samuzeumo faseulobebis ignorirebis tendencias. aSkara iyo, aseTi iniciativebiT evropeli avangardistebi samagieros uxdidnen maT Tanamedrove sazogadoebas da abaiburebdnen maTi kulturuli elitarulobis safuZvlebs.
  modiT, davtovoT pirveli msoflio omiT gaRizianebuli evropelebi da avangardizmis kidev erTi centris, ruseTis gavliT, 10-iani wlebis Tbilisisaken aviRoT gezi.
  1912 wlis, moskovis skandalurad cnobili,  "oslinni xvostis" gamofena ukve momxdari ambavia. gamofenaze warmodgenili niko firosmanaSvilis "mziT gamTbari" namuSevrebi siRaribisa da SimSilisagan gawamebul rus kubo-futuristebs Tbilisisaken epatiJeba. amitom, mogzauroba rusuli avangardis mamebis kompaniaSi mogviwevs (i. terentievi, a. kruCionixi, v. kamenski, o. mandelStami). romelTac Tbilisi mtkvarze gamarTul duqnebad warmoudgeniaT, sadac Rvinos da gemriel mwvads "rumianni" meduqne RvTaebrivi mowyalebasaviT arigebs.
  Tbilisi ki am dros sakuTari "koloritis" cvlilebis mdgomareobaSi imyofeboda. yaraCoxeli, kinto, berikaoba, hamqari, yaragiozas Teatri -- warmomavlobisa da kulturuli mravalferovnebis es saocrad sinTezuri garemo, kvlav gaxsnili iyo axali faseulobebis miasaRebad da asaTviseblad.
 qalaqis imdroindel cxovrebaSi, romelic efuZneboda rusul administracias, somxur savaWro-samrewvelo sistemas da qarTul saTavdaznauro sazoadoebas, nel-nela ikveTeboda evropaSi mimdinare kulturuli revoluciis niSnebi.
  "istoria kargad icnobs SemTxveviT, auxsnel gamonaklisebs. qarTuli avangardis aRmoceneba swored erT-erTi aseTi movlenaa"-- werda italieli profesori luiji magaroto Tavis gamokvlevaSi qarTuli avangardizmis Sesaxeb. am mosazrebiT venecieli profesori xazs usvamda erT lokalur sivrceSi, kerZod imereTsa da quTaisSi dabadebuli, xSir SemTxvevaSi erTmaneTis monaTesave poetebis aqtivobas, romlebmac didi roli iTamaSes 10-20 iani wlebis Tbilisis literaturul-kulturuli cxovrebis "evropuli gziT gamarTvaSi". saubaria "cisferyanwelebis" poetur jgufze, romelic 1915 wels quTaisSi Seiqmna da amave saxelwodebis periodul JurnalTan erTad male TbilisSi gadmoincvla.
  italieli xelovnebaTmcodnis mier qarTul avangardizmze, rogorc "auxsnel gamonaklisze" saubari gasagebia: evropaSi da saqarTveloSi 20-e saukunis dasawyisSi mimdinare kulturuli procesebis Sedarebisas,  principuli gansxvaveba imdenad didia, rom eWvic ki gepareba, ramdenad marTebulia erTidaigive saxeliT iwodebodes es ori fenomeni.
   Tumca,  "cisferyanwelebis" gamoCenas Tbilisis multikulturul sivrceSi Tavisi damoukidebeli safuZvlebi gaaCnda.
   cnobili ambavia, rom Tbilisi saukuneebis ganvmalobaSi aRmosavleTisa da dasavleTis gzagasayarze erT-erT umsxviles savaWro centrad iTvleboda. iyo periodebi, rodesac qalaqi damoukidebel politikur ereuladac arsebula, Tumca aseT mdgomareobas danarCeni samyarosgan misi izolacia arasodes gamouwvevia. Sesabamisad, Tbilisi yovelTvis mravalferovani iyo. istoriis ganvmalobaSi ar yofila SemTxveva, rom romelime eTnoss an kulturas gansakuTrebulad dominanturi roli eTamaSos qalaqis cxovrebaSi. arabul-sparsul-qarTul-somxuri kulturuli safuZvlebi ganapirobebdnen Tbilisis originalur saxes da qalaqi yovelTvis mtkivneulad ganicdida aseTi mozaikuri siWrelidan romelime detalis amovardnas.
  20-e saukunis dasawyisisaTvis Tbilisis "qarTuli mimarTuleba" ucnauri vakuumis mdgomareobaSi aRmoCnda. 1907 wels ilias mkvlelobiT marTlac "epoqa damTavrda didi". 60-iani wlebis legendaruli Taoba nel-nela tovebda asparezss.
zemoTnaxsenebi rusi avangardistebi ukve daZruli iyvnen Tbilisisaken, romlebic, miuxedavad keTilSobiluri miznebisa, mainc kulturuli eqspansiiT emuqrebodnen qalaqs. savaWro-samrewvelo kombinaciebSi dakavebuli somxuri mosaxleoba ki marto ver SeZlebda SeenarCunebina Tbilisis odindeli kulturuli balansi. miTumetes, rom qarTvel TavadaznaurTa axal Taobas raxania "menSevikur-bolSevikur" absurdze gaecvala Tavisi tradiciuli warmodgenebi.
  aseT fonze kidev ufro saocaria "loTi genia" niko firosmanaSvilis pirovneba, romelic ukanaskneli, magram auRebeli bastioniviT daitova Tbilisma sakuTari mravalferovnebis gadasarCenad. da kidev, namdvili Tbiliselebi, Zmebi kirile da ilia zdaneviCebi.
  swored am dros Semovida Tbilisis kulturul asparezze 13 "cisferyanweli" Zma,  raTa erTxel da samudamod miecaT qarTuli poeziisaTvis da zogadad qarTuli kulturisaTvis axali mimarTuleba. "cisferyanwelebis" gamoCena  alegoriulad viRacam, 13 asirieli mamis movlinebasac ki Seadara. raodenobis TanxvedrasTan erTad, mniSvnelovania im misiis gaazrebac, rac gulisxmobda TbilisSi arsebuli aRmosavluri da axali dasavluri kulturuli mimarTulebebis aucilebel SekavSirebas.
                 
                              "hafizis vardi me prudomis Cavde vazaSi,
                               besikis baRSi vrgav bodleris borot yvavilebs."

  "cisferyanwelTa" erT-erTi lideris tician tabiZis es sityvebi kargad asaxavs im tendencias, romelic jer didi poetebis saxelebisa da SemoqmedebiTi saxeebis aseTi kombinaciiT daiwyo da gagrZelda aRmosavlur-dasavluri kulturuli mignebebis ufro Rrma sinTeziT.
  amave dros, mxatvrebi kirile da ilia zdaneviCebi akeTeben genialur "aRmoCenas": isini aRfrTovanebuli arian firosmanis SemoqmedebiT da Zal-Rones ar iSureben, rom rac SeiZleba metad iyos cnobili misi arsebobis Sesaxeb. TviTon nikala ki, mis irgvliv atexil aJiotaJs ainunSiac ar agdebs da kvlav "Wiqa Rvinis fasad" ganagrZobs Sav muSambaze saocrebebis keTebas.
  "cisferyanwelebis" msgavsad, ilia zdaneviCs ukve dawyebuli aqvs aqtivoba xelovnebaSi axali tendenciebis damkvidrebis mizniT. rus futuristebTan erTad Camoylibebuli e.w. "41-e paralelis" mistiuri Teoria Tbilisuri avangardizmis erT-erTi mniSvnelovani mignebaa. i. zdaneviCis ganmartebiT, 41* simbolurad gamoxatavda "sivrcisa da sulis imgvar mdgomareobas, rodesac adamiani yovelgvari normisa da pirobisagan Tavisufalia".
   zdaneviCisa da rusi avangardistebis warmodgeniT, swored aseT sivrceSi mdebareobda Tbilisic (41-e geografiuli paraleli), sadac SemoqmedebiTi aqtivobisaTvis swored aseTi "ze-realuri" pirobebi iyo Seqmnili.
   albaT, mxolod mistiuri warmodgenebiT Tu axsni im gansxvavebas, rac axasiaTebda 10-iani wlebis Tblisur avangardizms, mis evropul da rusul analogiebTan SedarebiT.
   mTavari ganmasxvavebeli faqtori istorizmi da kulturuli memkvidreobaa. evropuli avangardis mier principulad uaryofil am faseulobebs, Tavisi ganviTarebis mTavar dasayrdenad acxadebda axali qrTuli kultura. Tuki evropelebs maTi warsulisadmi skeptikuri damokidebulebis mizezi gaaCndaT, qarTvelebi piriqiT, TavianT istoriul memkvidreobas yovelTvis zedmeti yuradRebiTac ki eqceodnen da arasodes miaCndaT is raime uaryofiTi social-politikuri kataklizmebis mizezad.
  warmoSobiT qarTveli an naxevradqarTveli (zdaneviCebi) xelovanebis SemTxvevaSi aseTi damikidebuleba gasagebia. magram, ra aiZulebda Tavis qveyanaSi skeptikuri da nihilisturi gamosvlebiT cnobil rus avangardistebs, Tbilisis kulturul garemoSi radikalurad gansxvavebuli pozicia daefiqsirebinaT? "sakmrisia ngreva, droa Seqmnis" (larionovi)-- bibliuri "qvaTa Sekrebis" aseTi aucilebloba, raRa Tbilisur asparezze igrZnes "daSlasa" da "danawevrebas" gadayolilma rusma kubo-futuristebma da suprematistebma?
  albaT, Cveneburi Rvino da "cvriani mwvadic" ar-ukanaskneli mizezia CrdiloelTa aseT "gakeTilSobilebaSi",  magram, 41-e paralelze mdebare qalaqis mistiuri fenomeni ufro sarwmunoa "dapirispirebuli elementebis" SemoqmedebiTad mogvarebis saqmeSi.
  "Cven gavwyviteT kavSiri mzesTan da gadavediT fsiqologiaSi da intimSi. pirveli ramac gamakvirva me dabrunebisas, amdeni xnis CrdiloeTSi tyveobis Semdeg, es aris dabruneba mzesTan"--werda 1923 wels qarTuli Teatris reformatori kote marjaniSvili da es sityvebi srulad Seefereba qarTveli "modernistebis" im Taobas, romelic 20-e saukunis 20-ian wlebSi gamoCnda asparezze da 10-ian wlebSi dawyebuli Tbilisuri avangardizmis pirdapiri memkvidre Seiqna. evropuli gamocdilebamiRebuli daviT kakabaZis, Salva qiqoZis, daviT gudiaSvilis, petre ocxelis, dimitri SevardnaZis, irakli gamrekelis Semoqmedeba swored "mzesTan" da sakuTar multikulturul safuZvlebTan dabrunebis sixaruliT iyo ganpirobebuli. da swored amaSia imdroindeli qarTuli kulturis gansakuTrebuli Zala.
  da kidev, 41-e paralelze TbilisTan erTad romi, madridi da niu-iorkic mdebareoben. Tu "cisferyanwelTa" erT-erT mTavar ideologs grigol robaqiZes verwmunebiT: "arsebobs erTgvari atmosferuli gavlena ideebisa". nurc es ukanaskneli mosazreba da nurc Tbilisis "xelsayreli" mdgomareoba nu gvafiqrebinebs, rom zemoTCamoTvlili qlaqebis maraqaSi TavisTavad, yovelgvari Zalisxmevis gareSe gavereviT.
  21-e saukunis 10-iani wlebis qarTul xelovnebas ganviTarebisaTvis, swored 100 wlis winaT mimdinare SemoqmedebiTi procesebisaTvis damaxasiaTebeli aqtivoba aklia. 

                                                                             
  
    
  
  
   

  
                        

Monday, February 8, 2010

Arqivi (tebervali)

             a r q i v i (Tebervali)
        -------------------------------------------------
  puri da sanaxaoba "kopalaSi"
   guram wibaxaSvilis 12 Tebervlis fotogamofenis 
    mimoxilva.


  dabruneba tfilisis mzesTan
   20-e saukunis 10-iani wlebis Tbilisis kulturuli
   cxovrebis mimoxilva. qarTuli avangardizmis gariJraJi

  erekle, Wadraki da Margo Korobleva
      ...Sardenisa da mimdebare quCebis situacia. kafe-barebi da Tanamedrove xelovneba interaqciSi.
      Wadraki, rogorc xelovneba da intimi 10 m.kv. sivrceSi (artistebis mamuka jafariZisa da 
      daTo CixlaZis namuSevrebis mimoxilva)

  ori sarTuli da andergraundi
   ...axali saxelebi Tanamedrove qarTul xelovnebaSi. 
     baltiispireli studentebis skandaluri gamofena samxatvro akademiaSi.
     mechanical ciber dada bavSvTa naxatebis galereaSi
     xinklidan dabadebuli monstris performansi

  postmodernistuli sakiTxavi
   ...werili Free Zone rubrikidan.
     mTvari moqmedi pirebi: tariel vefxistyaosani, yvaryvare TuTaberi da umberto eko

  arti, cxovreba da xifaTi
   ...grafitisa da hip-hopis istoria. qarTveli "xuligani" quCis mxatvrebi da maTi xifaTiani cxovreba.

  gaseirneba TbilisSi
   ...2009 wlis avtoris TvaliT danaxuli "Tbilisoba" (Free Zone)

   siaxleebi "artisteriumis" aRmosavlur siWreleSi
   ...Tbilisis xelovnebis saerTaSoriso gamofenis "artisteriumi-2" mimoxilva 

  artintervencia
   ...Tbilisis beTlemis ubanSi 2009 w. 2-4 oqtombers Catarebuli gamofenis mimoxilva.  
      
      

erekle, chadraki da margo korobleva

        

     erekle,  Wadraki da Margo Korobleva 

    "swored rom gagakvirvebT Cemis dakvirvebulobiTa",  rodesac getyviT, rom qarTul sabazro ekonomikaSi xarisxs maincdamainc didi mniSvneloba ara aqvs. mTavari ganmasxvavebeli faqtori fasebia: dabali an maRali. Sesabamisad produqciac "banZia" an "magari". sxva "SeRavaTiani tarifi" Cvens ekonomikas da gemovnebas ar gaaCnia.
   bolo aTwleulis Tbilisis cxovrebaSi, mniSvnelovani ambavi iyo prestiJuli TavSeyris adgilis gadanacvleba "perovskaiadan" Sardenisa da misi mimdebare quCebis mimarTulebiT. principulad araferi Secvlila. ubralod, sokoebiviT momravlebulma kafeebma, parizuli bohemis stilSi, warmatebiT aiTvises fexiTsasiarulo quCebic. ase rom, siviwrovis gamo, "magidebis gadabmis" qarTuli tradicia pirdapir yvavis Tbilisis am ubanSi. 
   menejmenti ki, Zveleburad ganagrZobs fasebis zrdisa da gafarToebis tendencias.
   Tbilisuri bomondis "kuWad" qceul am adgils mada marTlac SesaSuri aRmoaCnda. kafe-barebis ganviTarebuli industriis xarjze suls Rafaven patar-patara galereebi da sagamofeno salonebi. arada, swored aseTi kulturuli sivrceebis simravliT iyo cnobili erT dros es adgili.
  magram, erTi wuTiT waromidgineT: ras emgvaneboda, rom viRac "giJi" mxatvrebi Tavis "raRac" namuSevrebs fendnen da Cveni drois bevri luarsab TaTqariZe ki "cezariTa" da ramSteqsiT ver ivsebdes mucels? miutevebeli danaSauli iqneba pirdapir. miTumetes, rom roca "karga gamaZRarni" arian mxolod maSin Tu Seavleben kafis kedlebze dakidebul suraTebs Tvals an napativeb TiTebs aayoleben jazis ritmebs. mokled, amdeni sikeTe erTad da me kidev gauqmebul galereebs mivtiri?
  piri iseTi uCans rom, Tu ase gagrZelda,  "qarvaslis" sagamofeno stendze male aseTi tipis gancxadebebs SeiZleba waawydes kaci:  "qiravdeba farTi" an "gvesaWiroeba mimtani da xaWapuris mcxobeli".
  komercializaciis aseT SemotevaSi saswaulebrivad inarCunebs arsebobas erekles 13 nomerSi arsebuli "galerea didi". galerist lika kveselavas TiTqmis yoveldRiur aqcias, amobrunebuli qudiTa da mowodebiT: "daexmareT qarTul xelovnebas",  ratomRac maTxovrobad aRiqvams zogierTi "gulisxmieri" adamiani da xSirad akiTxaven farTis gaqiravebis an saerTod gayidvis TxovniT.
  magram, likas qudSi erTi TeTric rom ar egulebodes, azradac ar mouva, rom modernizebuli "sazkvebis" obieqtad gadaaqcios qarTvel mxatvarTa TavSeyris es adgili.
  swored "galerea didiSi" Seikriba 17 ianvars mxatvarTa erTi jgufi. Sexvedris mizezi mamuka jafariZis axali proeqtis prezentacia da saorganizacio sakiTxebis mogvareba gaxldaT. saqme exeba sof. Sindisis tyeSi regularulad gasamarT "Wadrakis art-Cepionats". 
  frangi mxatvaris marsel duSamis Wadrakisadmi siyvaruli sayovelTaod cnobilia. "Wadraks gaaCnia xelovnebis mTeli momxibvleloba"--uTqvams erTxel duSams. marTalia, mxatvari mamuka jafariZe duSamiviT grosmeisteruli monacemebiT ver daikvexnis, magram samagierod xelovnebisa da Wadrakis urTierTmimarTebis Cvenebas gacilebiT farTo masStabebSi apirebs. 
  warmoidgineT aseTi suraTi: amindis Sesabamisad, yovel kvira dRes sof. Sindisis mimdebare tyisken daiZvrebian adamianebi. xelSi TviTnakeTi patara magidebi da Wadrakis dafebi eWirebaT. zogierTs SeiZleba saRebavebiTa da funjebiT savse CanTa an saxatavi tilo mihqondes. an kompiuteri, sainstalacio obieqti da masala performansisaTvis-- gaaCnia vin ra "media-saSualebis" gamoyenebas apirebs im dRes namuSevrisaTvis. erTi nivTi gansakuTrebiT TvalSisacemi iqneba: eleganturi rkinis skam-joxi -- Cempionatis gardamavali prizi, romelic dRis bolos gadaecema urTierTSexvedrebSi gamarjvebul moWadrakes, erTkviriani sakuTrebis uflebiT. momdevno kviras  skam-joxze Cempionurad mokalaTebuli gamarTavs morig partias an iqve gamoiyenebs raime artistuli miznebisaTvis. iqneb, sulac araferi gaakeTos da skamze wamomjdari TviTon iyos instalacia-obieqti.
  mokled, Wadrakis Cempionati da art-procesi erTmaneTis paraleluri iqneba. sainteresoa am ori movlenis urTierTmimarTebis sakiTxi: Cempionati, rogorc winaswar dagegmili da organizebuli sistema da xelovnebis absoliturad spontanuri, pirobiTobebisagan Tavisufali mdgomareoba.
  sxvaTa Soris pirveli Cempionati, eqsperimentuli saxiT, ukve gaimarTa 9 ianvars da mas yavs Tavisi gamarjvebuli--zura lomsaZe. zura mxatvari ar gaxlavT, rac imis niSania, rom CempionatSi monawileoba raime "profesiuli" niSniT ar xdeba da Zalebis mosinjva yvelas SeuZlia. 
  art-Cempionatis mimdinareobas Tavisi mkacri pirobebi eqneba: akrZalulia cecxlis gaCaReba da "mwvadis triali". yuradReba mieqceva tyis danagvianebis sakiTxs. gakrulia specialuri baneri warweriT: " nagavs nu dayri. daginebulia". ase rom, geSinodeT nagvis ujigro damyrelebo, rameTu "SegewerebaT". 
  swored es sakiTxebi Seajera 17 ianvris Sexvedraze Sekrebilma sazogadoebam da iqve, galereis sagamofeno sivrceSi, ramdenime "araoficialuri" saWadrako partiac gamarTa. gansakuTrebiT saintereso iyo mxatvrebis, mamia avalianisa da malxaz muxigulis paeqroba, kedelze gakrul msoflio politikuri ruqis fonze.
  am TamaSisadmi mxatvrebis improvizaciuli damokidebulebac  iqve gamoikveTa. albaT, qarTveli qalebis genialuri saWadrako monacemebis gaTvaliswinebiT, Sexvedris monawile erTi qalbatoni, uaryofiTi rezultatis miuxedavad, mainc ucvlelad ganagrZobda asparezobas da mSvenivrad xalisobda mowinaaRmdege mamakacebis "sportul Tavazianobaze".
  rac Seexeba 12 wlis giorgis, unda aRiniSnos, rom misi saxiT "art-Cempionats" erTerTi Rirseuli pretendenti  Hhyavs.
   sazogadoeba ukve daSlas apirebda, rodesac ambavi movida: Sardenis quCaze performanss marTavda daviT CixlaZis Teatri Margo Korobleva.
     Tu gindaT, zustad getyviT yvelaze arakomerciuli farTis sidides Sardenis quCaze-- 10 kv.m. aseTia samxatvro akademiis galereis masStabebi 19 nomerSi. meti alternativa Tanamedrove qarTul xelovnebas ar dautoves. Tu ar gawyobs,  "tyiskenamc gza gqonia" iq Wadrakis saTamaSod da performansis Casatareblad, eg ar inaRvlos mezobeli kafis patronma. biznesis gafarToebaze rom fiqrobs dRe da Rame da akademiis galereis "cariela" sivrceze uWiravs Tvali.
   miniaturulma galeream da daTo CixlaZis multimediurma performansma amerikeli artistis alen kaprous erTi eqsperimenti gamaxsena. kaproum sagamofeno sivrceSi damTvaliereblebi Seiyvana. galereis eqsponatebis garemocvaSi myof admianebs, kaprous xelmZRvanelobiT, intuiciuri cvlilebebi SehqondaT "garemoSi" da TviTonac ganicdidnen zemoqmedebas. kaprou am aqciiT ilustracias ukeTebda SemoqmedebiT procesSi admianisa da gareomcveli samyaros interaqciis SesaZleblobebs.
   saRamos cxra saaTisaTvis Sardenis galereis karebi miixura da "yuTSi TamaSic" daiwyo.
   kedlebze gakruli suraTebi Margo Korobleva-s Zveli performansebidan epizodebs asaxavda da isrismagvari mimarTulebiT iyo ganlagebuli. yuradRebiT vakvirdebodi,  Tumca am miniSnebebs kedelze SigadaSig gabneuli gasaberi saTamaSo CaquCebis iqiT namdvilad ar mivyavdi. am fonze ufro saintereso iyo daTo CixlaZis moqmedeba, mwvrTneliviT rom anawilebda partniorebs da TviTonac kuTxeSi ikavebda adgils plastmasis musikaluri sakraviT xelSi. 
   mere Marllboro-s kolofiT wonasworobaSenarCunebuli video-proeqtori CarTes da "performansis Teatris"  namuSevrebis retrospeqtivam aacimcima ekrani. musikaluri foniTac uzrunvelyofili viyaviT, Tumca Canaweris uxarisxoba albaT Segnebuli artistuli triuki gaxldaT.
  ekranis qveS, pirdapir iatakze moyviTalo feris ori pledi iyo gaSlili, rac aSkarad sawolis asociacias gulisxmobda. arc Sevmcdarvar. proeqtorsa da ekrans Soris gabmuli "uxilavi" Zafebis qveS viRac gaZvra da erTerT pledSi gaxveuli koxtad mokalaTda sawolis kideze.
  kidev erTi monawile kuTxeSi aRmarTul kvarcxlbekze avida da eSxiani boSa-qalis cocxali skulpturis saxiT mogvevlina.
  moqmedeba pirdapir, yovelgvari ceremoniebis gareSe daiwyo. rasakvirvelia, pirvelad Tvali "boSa" gogonasken gameqca. gamimarTla, pirvelive cdaze daviWire mzera. mere, ver warmoidgenT da momxiblavadac gamiRima. cota davibeni, mandilosnebisgan erTbaSad aseT yuradrebas naCvevi ara var. magram, ar SevimCnie da isev ganvagrZe "flirti".   mere, rodesac raRacam mkveTrad gaanaTa, ise viyavi Cemi warmatebiT aRfrTovanebuli, rom Tvalis Cakvra megona. arada fotoaparatis "spiSka" yofila da meti araferi. isis iyo poziorobisTvis gavemzade, rom karebi gaiRo da gogonam axalSemosul mamakacze gadaitana yuradReba. ux, es qalebi. aba magaTi ndoba SeiZleba?
   gawbilebulma uxalisod movavle Tvali galereas da axla pledSi gaxveulma uZravma figuram miiqcia Cemi YyuradReba. Tavis mxriv imasac viRacisTvis Caevlo mzera da eSmakma uwyis ras niSnavda misi es garindebuli mdgomareoba.
   rodesac plastmasis sakravis hangebi gaisma da daTo CixlaZec Sevicani, maSinve mivuxvdi Canafiqrs. rogorc mis performansebs xSirad axasiaTebs xolme, artisti maqsimalurad cdilobs waSalos yovelgvari zRvari damTvalierebelsa da monawiles Soris da maTi interaqciis safuZvelze miiRos raRac "unikaluri art-namuSevari". rasakvirvelia, aseTi damokidebuleba provokaciis elementebsac Warbad gulisxmobs da damokidebulia mayureblis mzadyofnaze kompleqsebis gareSe CaerTos TamaSSi.
   Cvens SemTxvevaSi araferi "unikaluri" ar momxdara. damTvaliereblebi bolomde itandnen artistebis "TvalebiT TamaSs" da mere cota uxerxulad  tovebdnen galereas, monawileebs ki uSedegod damaSvrals tovebdnen. 
   ise, Cveni gamkvirvebia: siTbo da intimuri garemo sakmarisad iyo. qalebsa da mamakacebs Soris balansic ar unda yofiliyo Zalian darRveuli. hoda, cota gveaqtiura da performansSi CarTulobiT mayurebelsac gagveRviZebina "yvela CvenganSi arsebuli mxatvari".
   neta, Tavad artistebi Tu iqnebodnen mzad aseTi gamowvevisaTvis Tu mxolod Cveni pasiurobis imedad gvTavazoben msgavs provokaciebs? 
   Tumca, performansi 24 ianvramde yovel dRe grZeldeboda da vin icis.... 


                                                                            
   
  
    
    
      


        

postmodernistuli sakiTtxavi

                                        

                                         postmodernistuli sakiTxavi

     modiT, siyvarulze saubriT daviwyoT.
     erTi wuTiT warmovidginoT, ra iqneboda, rom rom SoTa rusTavels naklebdramatulad eCvenebina nestan-darejanisa da tarielis gamijnurebis ambavi da yovelive amas sacodavi xvarazmSas svetze SemoxeTqeba an qajeTis cixis bataliebi ar mohyoloda Sedegad? an iqneb tarieli ar yofiliyo ase ususuri siyvarulis winaSe da indoeTis princesasac cota lmobiereba gamoeCina, siyvarulis saxeliT ase xelaRebiT rom istumrebda aTasgvar faTerakebSi mzis sadar Wabuks? 
     Tumca, genialuri poetis ganzraxva absoliturad gasagebia; Tavis Semoqmedebas is maqsimalurad globaluri masStabiT moiazrebda da amisaTvis mijnuroba kosmiuri kataklizmebis gamomwvev mizezadac ki miaCnda.
     magram, cxraasi wlis win dawerili poemis rezonansi imdenad mZlavri aRmoCnda, rom 21-e saukuneSic lamis "saqmeni sagmironias" koncefcia ganapirobebs sasiyvarulo urTirTobebs. Cvens droSi am mowodebam Tavisi romantikuli buneba ki dakarga da bevri materialuri faseulobiT iqna Canacvlebuli, magram amiT problemas araferi eSvela. marTalia,  xataelebTan saomrad aRaravis istumeben, magram samagierod avtomobili da maRalanazRaurebadi samsaxuri "WeSmariti mijnurobisaTvis" mTavari pirobebia. Tumca, kompromisuli gadawyvetilebebic SeiniSneba: "vefxistyaosnis" zepirad codnasa da Wadrakis mziTevSi gatanebas dRes aRaravis sTxoven. 
    mere iyo da galaqtionis poeturi magaliTebi gveimedeboda siyvarulis yovelgvari pirobiTobisagan gaTavisuflebis saqmeSi, magram nuras ukacravad. "rac ufro Sors xar, miT ufro vtkbebi"-- iseTi TviTkmayofilebiT acxadebda poeti, rom msgavsi damokidebuleba veraferi saSveli iyo siyvarulze gacilebiT miwieri warmodgenebis mqone ubralo mokvdavTaTvis. aseT ukiduresobas jobda isev  "inalifas lurja cxeni" migegvara sayvarlisaTvis, rogorc es akaki wereTels aqvs naCvenebi Tavis "gamzrdelSi".
   Tumca, gamosavali isev drom dagvanaxa. dRes, wina TaobebTan SedarebiT naklebad "zogadganaTlebuli", magram samagierod ufro Tvisufali gogo-biWebi Tamamad ecnobian erTmaneTs, paemansac ubralod uniSnaven da mouridebladac "kocnaoben" qalaqis baRebsa da skverebSi. marTalia,  yvelaferi amis fonze xSirad ismis "siyvarulis tradiciuli gamocxadebebi",  magram ironiuli intonaciac advili SesamCnevia da aSkaraa, rom laR, Tavisufal urTierTobebs alternativa ara aqvs. 
   es ukanaskneli magaliTi Tanamedrove postmodernuli cnobierebisaTvis damaxasiaTebeli tendencia yofila. italieli filosofosi umberto eko SeyvarebulTa Soris "postmodernul damokidebulebas" Semdegnairad ganazogadebs: "...mosaubreTagan arcerTi ar ganicdis uSualod, magram orive iRebs warsulis gamowvevas, romelsac veRarsad wauvlen da amitom cnobierad da siamovnebiT erTvebian ironiis TamaSSi, magram siyvarulze saubriT mizani mainc miiRweva".
   berZnuli filosofiidan cnobilia, rom  "erTi--mravalia" an piriqiT, xolo postmodernizmisTvis mravali kidev ufro mravali yofila. paradoqsulad an alogikurad xom ar geCvenebaT? ho marTla, alogikurobac postmodernizmis mTavari damaxasiaTebeli niSania, dehumanizaciasTan da movlenebis "gonebis TvaliT" danaxvasTan erTad. mokled, bevri iseTi mcneba dagvigrovda, rom aSkaraa sadRac racionaluri warmodgenebis miRma vimyofebiT. magram, SesaSfoTebeli araferia. rogorc Rrmadpativcemuli filosofosebi gvarwmuneben (J.f. liotari,  v. velSi), aseTi damokidebuleba kacobriobis etapobrivi ganviTarebis Sedegia da ubralod 20-21e saukuneebis mijnaze mouwia Cvens sazogadoebas imyofebodes e.w. "postmodernuli pluralizmis" mdgomareobaSi.
    "filasofosTa brZnoba" iqeT iyos da erTi Zveli WeSmariteba gvarianad nugeSismomcemlad JRers: cisqveSeTSi axali araferia. es magaliTi Tamamad imitom moviyvane, rom es dalocvili postmodernizmi istoriuli gamocdilebis interpretaciis TvlsazriisiTac ar gvzRudavs Turme.
      rodesac postmodernizmis Sesaxeb Seqmnil Teoriebs ecnobi, Zalauneburad yvelaze did masStabebze giCndeba asociacia. 21-e saukunis am fenomens realobis yvela sazRvris miRma, usasrulobaSi gadavyavarT.
   ici ra vqnaT? spiritualuri seansi CavataroT. yvelaze "papsa" romelicaa: bneli oTaxi, erTi TefSi, erTic sanTeli,    
da alfaviti gemovnebiT (qarTuli an laTinuri). Tan piriqiT moviqceT: sulis moxmobis nacvlad iqiTurebs vkiTxoT: ra aris postmodernizmi? Sariani kiTxvaa. pasuxis gamcems ori Tavi Tu ara ori suli mainc unda hqondes. 
   ...bnel oTaxSi raRacam gaiWraWuna, TiTqos haeri SeiZra. gveSinia, magram SiSiT unda gveSinodes, sxvanairad ar gamova. cotac da... va, es xom...
   "suleTidan" gamosuls TeTri Coxa Caucvams, Tavze marixuanas foTlebiani bendena axuravs da fexze Cinuri "dvamiaCebi" uWers. mxarze ZvelisZveli orkasetiani magnitafoni hqonda gadebuli. jer "trulailas" usmenda, mere "rusulebi" CarTo da bolos "wynarebi". kargiT ra, nacnob hangebze nu avcmukdebiT. jer kiTxvaze gagvces pasuxi, vnaxoT ra kacia? 
   magnitafons dauwia da daiwyo: "iyo bneli da ukuni. movida postmodernizmi da..."
   wadi Seni. yvaryvare TuTaberi yofila. aqamde rogor ver vicani. an es ra ecva, viRac kai tipi megona.
   marTalia, postmodernizmis erTerTi maxasiaTebeli sxvadasxva stilisa da mimarTulebis erTmaneTSi aRreva gaxlavT, magram, yvaryvaresnairi naucbadevi da TviTneburi kombinaciebi TvalTmaqcobaa da meti araferi. 
   postmodernizmma 20-21-e saukuneebis mijnaze ganviTarebis axali mimarTuleba misca sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferos: sociologias, arqiteqturas, xelovnebas. gansazRvra axali cxovrebis wesi da Tanamedrove cnobiereba. Tuki renesanss, klasicizms an modernizms sakuTari principuli sazRvrebi gaaCndaT,  postmodernizmma absoliturad gaiTavisufla Tavi yovelgvari pirobiTobisagan. Tanamedrove sazogadoebas mieca Sansi "pluralistulad" moqmedebisa. rac gulisxmobs, Tavisufali kombinirebisaTvis gamoyenebuli iqnes yvela is forma, movlena Tu fenomeni rasTanac hqonia an aqvs Sexeba kacobriobas. 
  es abavi, rom Sevitye, vifiqre axla ki damidga nanatri dro Cemi SemoqmedebiTi potencialis gamosavlenad-meTqi. Tanac, germaneli mxatvaris i. boisis cnobili gamonaTqvamiT Segulianebulma ("yvela adamianSi aris mxatvari"), kinaRam marTla xelovnebaSi movcade Zalebi. magram, mere Sevityve, rom postmodernizmSi ara marto TvaliT danaxul, aramed intuiciur SesaZleblobebsac eniWeba mniSvnelobao da Tavi Sevikave. emand yvaryvaresaviT ar Cavflavde meTqi da  isev "uferul Teoriebs" Cavujeqi.
  postmodrnizmi principulad upirispirdeba da stereotipad miiCnevs yovelgvari sistemis asebobas. "totaluroba rogorc aseTi moZvelda. dadga nawilTa ganTavisuflebis Jami"-- amayad acxadebs postmodernis filosofosi v. velSi. maxsovs, aranaklebi paTosiT "nawilebis ganTavisuflebas" gvpirdeboda umberto eko Tavis erTerT Zvel werilSi, oRond,  globalizaciis WrilSi. "erTiani msoflios" ideisa ar iyos, Tu postmodernizmis SemTxvevaSic politikur-korporaciuli interesebis asparezad viqeciT mxolod,  aRar yofila saSveli da egaa.
   Zalian aRar gavagrZeleb, Torem nametani abdaubda gamomiva. erTi ramis  aRuniSnaoba namdvilad ar egebis. Turme nu ityviT da, postmodernistul "samoTxeSi" yvelaze dapirispirebuli elementebis mogvareba konsensusiT ki ar xdeba, aramed samarTlianobis niSniT. yvelafers Tavisi adgili aqvs miCenili da ar ganarCeven erTmaneTisagan e.w. elitarul da pop kulturas. roca amas kiTxulob, postmodernizmi iseTi sayvareli geCveneba, rom lamisaa SeWamo. magram, arc SesaWmeli da arc xelismosakidebeli rCeba raime, rodesac gebulob, rom: "irgvliv yvelaferi iseTi arastabiluri da meryevia, rom mxolod ironia, parodia da iumoria eWvgareSe faseulobebi (www.wikipedia.org--postmodernizmis ganmarteba).
   bolos isev "vefxistyaosniT" davamTavreb. tarielis gasagonad vityvi: emand, Tu gatyavebis dros Tan ar gaayola, vefxvis kudi moiZios samosze da acremlebuli Tvalebi SeimSralos. satirali raRa gvaqvs. Cveni xnis qvac aRar aris  dedamiwis zurgze da gadasaSenebeli rom vyofiliyaviT aqamde mogveweoda rame. axal epoqaSi (miTumetes "vefxis" weli iwyeba) vai-viSi da gabrazebul gulze faTerakebi aRar Segvferis. cota postmodernistulad viazrovnoT Tu SeiZleba. cxovelTa uflebebis damcvelebis Tu geSinia, magas Cven movagvarebT. alibi magari gvaqvs. vetyviT: afeqtis mdgomareobaSi iyo, Seyvarebulad moeCvena da eWvianobis niadagze daaxrCo-Tqo. Tu Zalian gaajanjleben, egreve magaTi otelos saqciels wamovaZaxebT. gaRma Seedaveo, xom gagigonia? 
   mokled, tirili ar gamagono, Torem,  bebia elizabeT teilors davuZaxeb da mere oooo...